Žiūrėdamas paskutinį rungtynių tarp "Cavaliers" ir "Magic" ketvirtį, buvau kupinas vilčių. Tikėjau, kad mūsų laukia intriguojančios paskutinės minutės, kurios sugrąžintų į mūsų širdis 2009-ųjų atkrintamųjų varžybų atmosferą. Nuoširdžiai tikėjau, kad tos akimirkos "Cavaliers" taps tikru išbandymu.
. Kaip kolektyvo, kuris privalo rasti resursų. LeBronui nelabai sekėsi, Shaqas buvo "miręs", Parkeris nepataikė, o Westas žaidė pirmą kartą po traumos išsigydymo. Pagrindo savotiškam testui buvo pakankamai. Maždaug po penkiolikos žaidimo bei pertraukėlių minučių prisėdau ir susimąsčiau dėl vienintelio klausimo: nejaugi tai įvyks anksčiau, nei buvo manyta? Atsakymas buvo vienas: tai jau įvyko...
Daugelis manė, kad LeBrono era prasidės išėjus Kobe Bryantui arba pastarajam pradėjus žaisti kur kas blogiau. Daugelis (ir aš tame tarpe) manė, kad tai įvyks Niujorke, pas Mike'ą D'Antoni, kurio sistema leis išgauti maksimumą iš šio monstro puolimo galimybių. Būtent "Knicks" jis turėjo tapti pretendentu nuversti nuo pakylos Oscarą Robertsoną, kuris yra vienintelis žaidėjas istorijoje, per sezoną turėjęs trigubo dublio vidurkį. Dabartinės kartos superžvaigždė turi visas galimybes tai padaryti. Tačiau mažai kas tikėjosi, kad "Cavaliers" lyderiui pavyks taip trūktelėti, jog jis aplenks laiką tarsi vėliavėles lenktynių trasoje, o vėliavėlių vaidmuo atitenka gynėjams, kai jis atlieka savo solo pasirodymus po krepšiu.
Žiūrime į 2009-2010 metų sezoną - daug lemiantį čempionatą jo gyvenime. Ir ką gi matome? Visai nekaip atrodantis Shaqas, kurio greitis triuškinamai pralaimi antsvoriui, Mo Williamsas, sėdintis apsivilkęs kostiumą ir mojuojantis rankšluosčiu, Ilgauskas, neturintis praktiškai nieko bendra su Žydrūnu prieš ketverius metus, ir treneris, turintis Mike'o Browno pavardę, kao jau savaime užtenka diagnozei. Tačiau "Cavaliers" laimi trylika rungtynių iš eilės, LeBronas neturi konkurencijos dėl MVP titulo, o jo komanda jau praktiškai užsitikrino pirmąją vietą reguliariajame sezone Rytų konferencijoje, o gal taps geriausia ir visoje lygoje. Juk linksma?
Šimtai ir tūkstančiai žmonių visame pasaulyje įprato ieškoti LeBrono trūkumų. Savanaudiškumas, pervertinimas, stabilaus metimo nebuvimas, didžiulis sužingsniavimų skaičius, nulemtas idiotišku teisėjavimu bei per dideliu lygos vadovybės dėmesiu, darė kiekvieną iš šių simptomų masiniu puolimu prieš Jamesą. Bet kuriuo momentu Davidas Sternas pilsteldavo žibalo į šią ugnį, vadovaudamasis nepaaiškinamu elgesiu, kuris buvo vertinamas tik per šališkumo prizmę. Po kažkurio laiko prieš puolėją ėmė veikti argumentas, skambėjęs maždaug taip: "jis per dažnai patenka į geriausių dienos/savaitės/mėnesio momentų dešimtukus, todėl šis vaikinas toks ir anoks". Kvailokai skamba? Prieš atlikėją naudoja tai, kad gražiausi epizodai su jo dalyvavimu yra verti dėmesio. Žinoma, daugeliu atveju tie momentai įtraukti į "topus" nepelnytai, tačiau kokią įtaką tai turi jo žaidimui?
Palaipsniui ir be nereikalingų žodžių LeBronas ėmė šalinti kiekvieną iš šių faktorių. Jis pasiekė vieno iš penkerių geriausių pasaulio krepšininkų lygį vos ne "vystyklų stadijoje", pagerino metimą, padirbėjo individualiai bei ėmė labiau pasitikėti komandos draugais, taip pat pasimokė iš skandalų, kuriuose pats dalyvavo. Ar pastebėjote, kad po "krabo driblingo" (kas šį sezoną lėmė atidesnį arbitų žaidėjų kojų stebėjimą ir dažnesnį "žingsnių" fiksavimą) Jamesas kur kas rečiau pažeidžia šią taisyklę? Vizualiai galima tai taip ir įvertinti. Tai prie ko gi, ponai, prikibti? Nebent prie teisėjų, bet jie jau seniai nėra gerbiami.
Lengvasis (bet ar lengvas?) krašto puolėjas jau dominuoja visoje lygoje, patvirtindamas viską sugeriančios "kempinės" statusą. Dabar tai sunku paneigti. Jis netapo pastebimai populiaresnis, tačiau LeBronas demonstruoja tokį neįtikėtiną krepšinį, kad daugumai jau ne itin svarbu, kokioje formoje tuo metu yra kažkuris iš jo komandos draugų. Jis į save įtraukė viską, kas įmanoma, ir kasmet vis gerina savo žaidimą. atrodo, kad dabar matome atlikėją, kuris jau gali daryti viską, ko reikia aukščiausiame lygyje, tačiau vis tiek susidaro įspūdis, kad ateinantį sezoną jis dar ras kuo mus nustebinti.
Nereikia žiūrėti visų rungtynių su "Magic", kad įsitikintume, jog lygoje dabar nėra ginklų prieš jį. Pažiūrėkite maždaug šešias su puse paskutines minutes, per kurias LeBronui pavyko lygią dvikovą su lygiu rezultatu akimirksniu paversti praktiškai varžovų "nužudymu", žinant, kad iki tol jis pataikė tik 31 proc. metimų. Galime kalbėti, jog arbitras turėjo skirti O'Nealui šeštąją pražangą prieš minutės pertraukėlę, ir viskas galėjo pasikeisti, o "Magic" netgi turėtų galimybę išplėšti pergalę, tačiau tai nieko nepakeistų. "Cavaliers" galėjo pralaimėti, tačiau patį faktą, ką lygoje išdarinėja Jamesas, pripažintų vėliau. Po savaitės, dviejų, mėnesio. Pamenate, kaip Artestą iškeitė į "Rockets", o mes labai ilgai laukėme oficialaus paskelbimo, kadangi abi pusės laukė periodo, kada baigsis naujokų mainų draudimas? Taip ir šiuo atveju. Seniai žinomi dalykai, mums tektų tiesiog kažkiek palaukti, bet visgi pasirašyti po faktu. LeBrono era prasidėjo, patinka tai Jums (ir man) ar ne.
Pažiūrėkite įdėmiai ne tik į "Cavaliers" rezultatus, tačiau ir į jo statistiką. 30 taškų per rungtynes. Geriausi rodikliai gyvenime pagal rezultatyvius perdavimus bei pataikymo ir iš žaidimo, ir iš toli, labai mažai pražangų, mažiausiai du taiklūs tritaškiai per mačą ir viskas atliekama automatiškai. Jis net nepastebi, kad komanda neteko antro pagal svarbą žaidėjo, o vietoj jo rungtyniauja Gibsonas, kuris rimtame kolektyvi privalo turėti maždaug tiek laiko aikštelėje, kiek Saša Vujačičius. O jūs jaučiate, kad trūksta Williamso? Asmeniškai aš - ne. Žinoma, Jamesas gali pakeisti įžaidėją, imdamasis įžaidinėjančio puolėjo vaidmens (ir rinkdamas po 31 tašką bei atlikdamas po 10 rezultatyvių perdavimų pergalingoje serijoje), tačiau svarbu vien tai, kad Mo nebuvimas nė kiek nepaveikė rezultatų. Tačiau LeBronui tai nesunku. Jis gali atlikti devynis rezultatyvius perdavimus per ketvirtį nė nesuprakaituodamas. Tai parodo, kaip jo dabartinis meistriškumas skiriasi nuo kitų, ir kokia milžiniška praraja yra tarp iš tiesų aukšto lygio žaidėjų bei tų vienetų, su kurias jį galima lyginti šiuo metu.
Tačiau ne laikas gerti šampaną. "Cavaliers" gerbėjams, kaip nebūtų keista, tai nėra pats geriausias ženklas. Jų žvaigždė suvokia, kad jo žaidime nėra silpnų vietų. Anksčiau jis galėdavo papriekaištauti sau, kad tai nepataikė baudų, tai nepataikė svarbaus tolimo metimo, o kažkuriame epizode automatiškai kvailai sužingsniavo. Dabar to beveik nebėra. Jis iš tiesų išmoko uždažyti šias baltas dėmes ryškiomis ir gražiomis spalvomis. Tačiau čia ir slypi problema. Dabar LeBronas aikštėje gali viską, absoliučiai viską. Turbūt dabar jis pasiekęs maksimumą to, ką gali žmogus padaryti būdamas 25-erių, ir dabar atėjo "Cavaliers" eilė. Praėjusią vasarą jis suprato, kad net žaisdamas kosminiu lygiu turi sulaukti partnerių pagalbos, ir šiuo metu kiekvienas turi stebėti ne tiek Jamesą, kiek jo komandos draugus. Ferry raunasi plaukus ant galvos, nugaros ir užpakalio (būtent tame slypi jo šukuosenos priežastis), siekdamas įsigyti dar vieną aukščiausio lygio žaidėją. Nereikia būti Rytų išminčiumi, kad šios komandos potencialas kur kas mažesnis už visų konkurentų. Kad treneris išlieka nevienareikšmiškai vertinama asmenybe, o "kavalierius" vis dar gali nugalėti atkrintamosiose varžybose, pasinaudodami šiomis aplinkybėmis. Generalinis vadybininkas puikiai tai mato.
Jei Ohajo klubas su LeBronu neiškovos žiedų, tai jam nebėra ką veikti gimtojoje valstijoje. Žmogus padarytų maksimumą, o jam koją pakištų tie, kurie išbėga į aikštelę ir gauna algą turėdami vienintelį tikslą: padėti jam įgyvendinti svajonę. kitą sezoną jie netaps stipresni, o vien tikėjimo šviesia ateitimi neužtenka, ypač tuomet, kai turi tokius neeilinius gabumus. Ir net antraisiais namais tapusi vieta tau gali nesuteikti to, ko trokšti, kai visos mintys kažkur aukščiau. Būtent todėl Jamesas nekalba apie ateitį, todėl Wade'as parduoda savo namą Floridoje, todėl mūsų laukia beprotiškas tarpsezonis. Reguliariajame čempionate, kur itin daug lemia individualybės, LeBronas dominuoja visoje lygoje. Atkrintamosiose varžybose, kur daug lemia komandinis žaidimas, jis taip pat dominuos prieš varžovus, nes jo era jau prasidėjo. Bet ar padarys tą patį jo kolektyvas? Palaukime liepos, tuomet ir sužinosime, kokius marškinėlius matuosis LeBronas. Šeštąjį "Cavs", "Knicks", "Heat" numerį? Ar kokio nors tamsiojo arkliuko, kuris vis dar tyli ir laukia, kada galės padaryti šuolį? Galite daryti statymus... Svarbiausia, kad šį puolėją dabar drąsiai galima vadinti geriausiu krepšininku pasaulyje. Jis to nusipelnė, nežiūrint į tai, kad milijonai gali manyti kitaip.
Artiomas Pančenko, Sports.ru
